Stanislovas Abromavičius
Nors mūs kambarėlyj šviesu,
Ir medžiai už lango matyti,
Užmik. Su tavim aš esu.
Aš - tavo sesuo Elenytė.
Pažvelk, ir šunelis antai
Į langą tupėdamas žiūri.
Ir loja jis tyliai, matai, -
Gal pasaką gražią tau kuria?
Juk man tu brangiausias esi,
Nekeisčiau į gražiąją Barbę.
Nors tyli žaisliukai visi,
Sapnelyj susėdę jie kalba.
Sapnuoki šią naktį mane,
O rytą mes dviese vėl žaisim.
Ir būki laimingas sapne,
Šypsokis, kaip mamai šypsaisi.
